užspirti

užspirti
užspìrti, ùžspiria, užspýrė 1. tr. spiriant koja užtrenkti, užstumti: Užspìrti (duris) NdŽ. 2. tr. Š, NdŽ spiriant koja užmesti, užsviesti ant ko ar už ko: Sviedinį ant stogo užspýrė 1. 3. tr. spiriant koja užpilti: Tai jis kaip šoko, tai net jam užspyrė ir akis samanom LTR(Brž). 4. tr. NdŽ spiriant koja užmušti: Šunelį negyvai užspyrė . Ažuspýrė [karvė] senę baltą vištą Klt. Tėvą jauną kumelė užspýrė Kin. Viena merga juoku (sunkiai Gdr) mirė, kitą karvė (kiaulė Gdr) ažuspyrė LTR(Ds). | prk.: Netvirtai įsigavusi skaliuko liepsnelė sprogo, užspirdama lemputės šviesą ir pati užgesdama I.Simon. 5. tr. užremti: Ažuspìrk svirno duris šakėm Aln. Kratulis duris koja užspyrė .Sut, N, NdŽ, Vv, Ktv užsklęsti, užkišti, uždaryti: Ažuspiriu SD368. Dabar tu eik ton pirkelėn, ažuspìrk, kad niekas pas tave neažeitų Aru27(Dv). Visos nuogos puolė pro duris, bet durys buvo užspirtos iš oro pusės LTsIV548. Užspìrk duris, ba da kas insimals grinčion Plm. Gal neažuspýrei, kad vėjas duris darinėja? Lel. Par juos durys vis ažspìrtos ir ažspìrtos Ad. Eisiu aš duris ažuspìrsiu Aps. Vartai, durys žuspìrta Rod. Užspýrė dures, negaliam išeiti Krš. Kitas neduoma – dar ir duris ùžspiria Lz. Bažnyčia mūsų neažuspìrta Aps. Dairaus, kad krautuvė ažuspìrta Str. | prk.: Užspyręs ir užspyręs nastrus – neskliauna tavo ir nastrai (apie valgų žmogų) . | refl. tr., intr. NdŽ, Vlk: Neleidžiat jau, duris ažsispýrę Str. Užsispìrk gerai ir nieko neleisk Ker. Žusispìrk ir neleisk Rod. Užsìspiria lentele Mrc.atskirti, neleisti būti laisvam, uždaryti patalpoje: Gaidys papečėn ažuspìrtas Aps. Kad aš juos (paršus) sugautau, ažuspirtáu Arm. Šuva ažuspìrta Aps. Tada kiaules tvarte užspýrę turėjo, tik karves ir aveles ganė Pst. Ažuspýrė jį sklepan ir nedavė valgyt Aps. Tą žmogų ažuspýrė klėtin Grv. Anas būdoj kap ažspýrė jį LKKII217(Lz). 6. tr. suvaryti: Kiaules žuspýrę prieg tvorai, pati (piemenė) an šono guli Rod. 7. refl. susigrūsti, susistumti: Ledai kur užsispýrė, ir buvo pavandinė (potvynis) Drsk. 8. tr. NdŽ, Pvn, Lp priversti, prispirti ką daryti, pareikalauti griežtai: Užspýrė mokesčius mokėti 1. Kai tėvas griežtai užspýrė, sūnus tuoj prisipažino Alk. Kai užspirs už tuos grūdus mokėt, tai reiks terbelė užsikabint Jnšk. Užspìrk dikčiai skolininką, ir atduos J. Vieną kartą vasaros laike užspyrė vyresnybė mokėti 40 rublių SI190. Kai užspir̃s visi dalių, tai bus riesta Alk. Kaži a neužspirs duot mėsos, pieno? Kt. Aš jį kad užspýriau, tai tuoj padarė Klvr. Užspýrė trobas baltyt Drsk. Bobos ùžspiria krėst mėšlą Azr. Reik vaikį užspìrti nusikirpti, o apžėlęs kaip kelmas Rdn. 9. refl. būti užsiėmusiam, užsiimti: Dabar darbais ažsìspiria visi, ir nėr kada [važinėtis] Ad. 10. refl. S.Stan, atkakliai stengtis, pasiryžti, nusistatyti ką daryti: Jau kad užsispýrė, nieko nemačis – kaip kirviu nukirsta Slm. Jei Mykolas užsispýrė, tai jo nė pats velnias neparkalbės Skrb. Užsispyrė dėdė daugiau kojos pas mus nebekelti ir nebekėlė I.Simon. Bernas užsispyrė – naktuisiu, ir gana LTR(Slk). Mergina parėjo namo. Močeka užsispyrė klaust, kur ji eina verpt SI124. Kas užsispyręs ieško tiesos, tas kala vinį į savo karstą J.Gruš. | prk.: Žibančios Raulo akys žėrėdamos lyg užsispyrė persekioti ją V.Kudir. ^ Užsispyrė kap nuogas į dilgėles LTR(Brt). Užsispýrė kaip Naviko jaučiai (apie atkaklų žmogų) Pln.refl. sakytis esant vis tų pačių amžiaus metų: Juoksias liūb vaikiai: ta užsispýrusi an aštuoniolekos į bulbakasį Krš. 11. refl. LL267, Š, Ser atkakliai laikytis savo nuomonės, noro, pasipriešinti, užsiožiuoti: Jis užsispýrė ir niekur nevažiavo 1. Jis ne juokais užsispýrė NdŽ. Tėvas ažsispýrė, ir važiavom namo Dgp. Labai užsispýręs, jau jį nepalenksi Plšk. Jis jau toks užsispýręs – savo, i gana Jrb. Sūnus užsimanė ženytis, o tėvas užsispýrė neleist Kpč. Nebūk užsispýręs, imk mergikę apsiskyręs Rdn. Bet kada uošvienė ją taip užrėkė, ji užsispyrė nieko nebesakyti I.Simon. Užsispýrė, ir ką nori daryk – jau daugiau iš jo nebeišgirsi Grž. Ko nedariau, ko nekalbėjau, užsispyrė, ir turėjau leisti V.Krėv. Užsispýrė ir nebėjo mokytis Žg. Šitas arklys kartais užsìspiria neit PmnA. ^ Užsispyręs kai ožys LTR(Vdn). Užsispýrusi kai ožka NmŽ. Užsispýręs kap naravistas arklys Klvr.
užsispýrusiai adv.: Panarinęs galvą žiūrėjo padilbom į šeimininkę, atkakliai, užsispyrusiai J.Balt.
12. intr. įžengti (į kuriuos nors amžiaus metus): Ji užspýrė ant devynioliktų metų NdŽ. \ spirti; antspirti; apspirti; atspirti; įspirti; išspirti; nuspirti; paspirti; parspirti; perspirti; praspirti; prispirti; suspirti; užspirti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • užspirti — užspi̇̀rti vksm. Ji̇̀ užspýrė durelès pãgaliu …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • užspyrimas — užspyrìmas sm. (2) 1. DŽ1 → užspirti 1. 2. refl. DŽ1 → užspirti 10 (refl.): Senio užsispyrimas kas rytą žvejoti pykdo motiną P.Cvir. Viską žmogaus užsispyrimas daro Vn. Kožnas tura savo užsispyrimą DūnŽ. Ko tiktai neapgali kartais žmogaus noras… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antspirti — antspìrti, añtspiria, antspyrė (ž.) tr. J, KŽ prispyrus pareikalauti, priversti: Klebonas buvo antspirtas, kad pigiau laidotų Šts. Antspyriau, ir padarė, o kad ne – ir šiandien teip pat būtų tebesą Brs. spirti; antspirti; apspirti; atspirti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apspirti — apspìrti, àpspiria, apspyrė 1. tr. kojomis apkasti, apkapstyti: Pylės apspira kiaušius su lapais, ka žmogus neanteitų Šts. 2. refl. pasiremti, atsiremti: Su kačerga (lazda) apsispìrt gerai LKKXIII25(Grv). Rankom apsispyriau žemės ir paskėliau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atspirti — atspìrti, àtspiria, atspyrė; L 1. tr. K, M, Š, Rtr, NdŽ spiriant koja atmušti, atstumti, atkelti, atidaryti ir pan.: Atspirk koja man šluotą Plv. Tas šunukas pula, ans su koja àtspira Jdr. O jei neatkels vario vartelius, atspìrki, žirgeli,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išspirti — išspìrti, ìšspiria, išspyrė 1. tr. Rtr, Š, Ser smogiant koja išmesti, išmušti, išstumti, pašalinti: Išspìrti iš aikštės sviedinį DŽ1. Aš visą lovos galą išspyriau Skr. Juodžemio grumstas briedžio išspìrtas NdŽ. ^ Jau kielė su garniu ledą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuspirti — nuspìrti, nùspiria, nuspyrė 1. tr. Š smogiant koja, spyriu numesti, nusviesti tolyn: Būta vyro – aš viena koja tokių kapą nuspìrsiu! Ds. Tokius gerus grybus vaikai tik koja nùspiria ir neima NdŽ. Bliūdas kaip stovėjo, tai kaip lėkta, tai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • papirdinti — 1 papìrdinti tr. vlg. juok. 1. užspirti dirbti, pavaikyti: Aš tavi da papìrdinsu! Vvr. 2. kiek sumušti: Papirdins vieną [chuliganą] su bizūnu, kitas kaip ugnies bijos! Krš. 3. Lk coire. pirdinti; išpirdinti; papirdinti; parpirdinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parspirti — parspìrti, par̃spiria, parspyrė 1. tr. NdŽ, Ds spyriu parmušti, parblokšti, parversti: Baisu, ka karvė nepar̃spiria viedro LKKV159. Par̃spiria, tas vėl atsikelia Pl. Arklys parspyrė jį ant žemės Vyž. 2. intr. šnek. skubiai pareiti, parbėgti:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paspirti — paspìrti, pàspiria, paspyrė K 1. tr. Sut, L, Š, Ser, Rtr, DŽ kojos smūgiu, spyriu kiek pastumti, nublokšti, pasviedėti: Akmenį paspirk į šalį iš po kojų J. Kur paspyriau akmenėlį, ugnelė žėrėjo JV198. Tuose namuose nepaspirdavo koja netyčia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”